1. Manome, kad Lisabonos sutartyje turi būti paminėtas Dievas, krikščioniškos Europos šaknys bei judaistinis jos palikimas. Toks paminėjimas pagrindiniame Europos Sąjungos dokumente patvirtintų visuotinai žinomą istorinį faktą apie bendrą Europos palikimą, pabrėžtų tai, jog labai daug europiečių išpažįsta tą pačią religiją bei vienodas vertybes. Tai būtent vertybės ir religija amžių bėgyje padėjo suformuoti vienokią, o ne kitokią vakarietišką kultūrą ar netgi civilizaciją.
2. Ne paslaptis, kad antisemitizmas Europoje vis dar egzistuoja. Įvairiose šalyse pasireiškia įvairiomis formomis, būna įvairaus intensyvumo. Kovai su antisemitizmu būtinos ne tik krikščionių, bet ir pačių žydų pastangos. Labai svarbu šiuo klausimu auklėti jaunimą sąžiningai ir bešališkai. Būtinas didesnis tarpusavio atsivėrimas objektyviam kultūrų, pažiūrų kitoniškumui. Tai ypač pasakytina apie žydų jaunimą, kuris dažnai auklėjamas izoliacijos dvasia. Radikalios, nesantaiką kiršinančios organizacijos iš abiejų pusių turi būti visuomenės marginalizuojamos bei sėkmingai atskirų valstybių teisėsaugos organų persekiojamos.
3. Manome, kad svarbiausi Izraelio iššūkiai šiandien ir ateityje - rasti būdą visam laikui baigti konfliktą su palestiniečiais bei normalizuoti santykius su islamo pasauliu, o ypač - su artimiausiais kaimynais.
4. Irano atominę grėsmę būtina vertinti labai rimtai ir atsakingai. Šiai problemai išspręsti reikalingas visų Teherano vadovus įtakoti galinčių pasaulio valstybių solidarumas. Jei nepavyktų sulaikyti atominės Irano režimo programos, dar aktualesnis taptų priešraketinio skydo Europoje klausimas. Hamas ir Hezbollah - tai teroristinės organizacijos, todėl Europos Sąjunga neturėtų su jomis vesti jokių derybų, kol, kaip IRA, nustos naudoti prievartą.
5. ES ir Izraelio laisvosios prekybos sutartis galėtų būti naudinga abiem pusėms su sąlyga, kad pavyktų pasiekti politinius ir ekonominius susitarimus. Pradžiai sutartis galėtų apsiriboti tik tam tikromis sutartomis sferomis.
